Renginiai
Jaunimo iniciatyva ir provokacija "Gyvenimo veidrodis"

SOCIALINĖS INTERVENCIJOS „GYVENIMO VEIDRODIS“ –
JAUNIMO INICIATYVA IR PROVOKACIJA

„Gyvenimas yra tai, kas vyksta, kol jūs esate užsiėmę kitais darbais“ – John Lennon

Būtent šią legendinio muzikanto frazę geriausiai atspindi socialinės intervencijos. Socialinės intervencijos, kitaip žinomos kaip „Nematomas teatras“, yra žymaus brazilų teatro praktiko Augusto Bualio metodas, atsiradęs Argentinoje 1970-aisiais kaip „Engiamųjų teatro“ dalis, skirta engimui ir socialinėms problemoms iškelti į paviršių. Tai gyvenimiškas spektaklis, kuris gali netikėtai būti suvaidintas bet kokioje aplinkoje  ir žmogus net nepastebės, kaip atsidurs  vienoje ar kitokioje rolėje.
Su socialinėmis intervencijomis susiduriama Vilniuje jau ne pirmą kartą, tačiau vis dar negalima atsistebėti jų paveikumu. Galbūt negalima taip drąsiai teigti apie žmones, kurie tose intervencijose sudalyvauja patys to nežinodami, bet tikrai galima pasakyti, kad jaunieji dalyviai savanoriai iš šio projekto gauna be galo daug ir ima tai skleisti aplinkiniams.
„Menų ir mokymo namai“ savanoriai – Forumo teatro aktorių grupė iniciavo socialinių intervencijų projektą „Gyvenimo veidrodis“. Į partnerius pasikvietė VU „Minimum“ aktorius.Taigi, projekte dalyvavo 21 savanoris.  Projekto metu buvo sukurtos ir surepetuotos 5 socialinės intervencijos pagal visuomenei aktualias problemas: neįgaliųjų diskriminacija, stereotipinis mąstymas, skurdas ir socialinė atskirtis, vandalizmas ir abejingumas bei smurtas ir patyčios. Projekto vykdytojai turėjo užduotį paruošti 5 vaidybines situacijas.
 Reikia pripažinti, jog greitai  dalyviai suprato, kad ne viskas yra taip paprasta, kaip gali pasirodyti. Idėjų buvo pasiūlyta ne mažai, tačiau pradėjus gvildenti, analizuoti, nagrinėti, tekdavo kaip reikiant paplušėti.
Pirmas sunkus žingsnelis visame kūrybiniame procese turbūt buvo bandymas neprasilenkti su logika. Kiekviena situacija turėjo būti labai reali, tikroviška ir aktuali. Reikėjo kiekvieną detalę, kiekvieną veiksmą, žodį pergalvoti ne po vieną kartą, kad visa situacija ir kiekvienas joje veikiantis personažas turėtų tvirtus argumentus, motyvaciją, puikiai žinotų, kodėl jis elgiasi būtent taip ir ne kitaip.
 Po to, kai jau buvo sugalvoti visi 5 situacijų siužetai, dalyviai pasiskirstė į 5 grupes ir nemažai laiko praleido repetuodami Fluxus ministerijos salėje.
Pirmoji viešumoje slapta kamera nufilmuota intervencija buvo „Stereotipinis mąstymas“. Netradiciškai, šiek tiek iššaukiančiai atrodanti mergina ankstyvą rytą pasirodė vienoje Vilniaus poliklinikų prie kraujo tyrimų laboratorijos. Jos bandymas dėl blogos savijautos patekti pas gydytoją be eilės atsimušė į negatyvią reakciją – niekas jos nepraleido, o viena moteriškė netgi atsistojo arčiau kabineto durų ir čiupo už durų rankenos, kad pankuojanti panelė nepraeitų be eilės. Eilėje sėdinčios dvi panelės (taip pat projekto dalyvės) atvirai šaipėsi, nužiūrinėjo ir visaip bandė išprovokuoti aršesnę žmonių reakciją nei kreivi žvilgsniai ir pašaipios šypsenos. 
Dalyvių nuomone, mūsų šalies žmonės nenori priimti netradiciškai atrodančių jaunų žmonių. Jie stereotipiškai mano, kad toks jaunimas yra asocialūs jaunuoliai, vartojantys psichotropines medžiagas bei linkę nusikalsti. 
Antroji intervencija „Vandalizmas ir abejingumas“ sulaukė didesnės ir griežtesnės reakcijos. Pagal scenarijų, merginą troleibuse vandeniu aplaisto jokių etikos normų nepaisantys jaunuoliai. Mergina įžeidinėjima, iš jos tyčiojamasi. Jaunuoliai troleibuse triukšmauja, garsiai klausosi muzikos, šiukšlina, keikiasi – taip buvo išreikštas vandalizmas.
Ryškiausia reakcija buvo vairuotojos, kuri  išėjo iš savo kabinos ir pagrasino iškviesti policiją, jei jie neapsiramins. Neabejingai reagavo ir viena keleivė, kuri demonstratyviai piktinosi  jaunuolių elgesiu. Tačiau likę troleibuso keleiviai į situaciją nereagavo – tiesiog „prisiklijavo“ prie langų ir liko abejingi.

Trečioji intervencija buvo pakeista į viešąją akciją Pasaulinei baltosios lazdelės dienai pažymėti. Savanoriai patys pasigamino blatasias lazdeles, užsidėjo tamsius akinius ir Vilniaus miesto centre, šalia Fluxus ministerijos visa grupe kelis kartus ėjo per kelio sankryžą. Dalyvius lydėjo smalsūs ir nustebę žvilgsniai, tačiau niekas nebandė „neįgaliųjų“ kolonos išskirti, o automobiliai signalino dalyviams priartėjus prie kelkraščio. Po šios pilietinės akcijos vykusiame aptarime, jaunuoliai buvo gana liūdni ir susimąstę, vieni jų teigė negalėtų išgyventi nieko aplinkui nematant, kiti piktinosi praeivių „spoksojimu“ į neįgalųjį.
Ketvirtoji intervencija „Patyčios ir smurtas“ buvo filmuojama taip pat Vilniaus centre, šalia vienos popliarios jaunimo tarpe kavinės. Penktadienio pavakarę ten buvo pilna jaunų žmonių, kurie lauke gėrė kavą ir rūkė. Jaunoji dalyvė  taip pat sėdėjo lauke su glėbiu piešinių. Prie jos priėjo pulkelis agresyvių jaunuolių (taip pat dalyvių) ėmė užgaulioti, išplėšė iš rankų piešinius ir pažėrė juos spardydami praeiviams po kojomis. Deja, nei vienas iš lauke esančių kavinės lankytojų mūsų „dailininkės“ neužstojo nei žodžiu nei veiksmu. Analizuojant nufilmuotą situaciją, projekto dalyviai padarė išvadą, kad nors vienas žmogus galėjo bent piešinį pakelti... Tačiau visi abejingai stebėjo smurtinį veiksmą ir nieko nedarė.
Paskutinė intervencija „Skurdas ir socialinė atskirtis“ buvo filmuojama Vilniaus stotyje. Joje nepilnametė nėščia mergina iš skurdžios aplinkos autobuso stotelėje prašė praeivių pinigų vienkartinio bilieto įsigyjimui. Į stotelę atėjusi linksma jaunuolių kompanija pastūmė merginą ir šiai iš rankų išbyrėjo surinkti centai (beje, pavyko surinkti 1 litą). Tik vienas vyresnio amžiaus vyriškis padėjo merginai pakeldamas kelis centus nuo žemės, nors akivaizdžiai matėsi, jog dėl didelio pilvo merginai sunku pasilenkti. Jaunuolių kompanija buvo garsiai sugėdinta vienos projekto dalyvės, siekiant iššaukti aplinkinių reakciją. Garsiai sušukus „Ar jūsų niekas neauklėjo? Gal jūs iš vaikų namų?“ buvo sulaukta visai netikėta reakcija, kai nepažįstama grupelė jaunų žmonių užsipuolė išdrįsusią kritikuoti dalyvę netikėtu pasakymu „Ką tu turi prieš vaikų namus?“ 
Visos 5 socialinės intervencijos buvo filmuojamos slapta kamera. Intervencijose dalyvvę jaunuoliai po kiekvienos intervencijos dalinosi savo įspūdžiais. Visa ši medžiaga išleista kompaktinėje plokštelėje „Gyvenimo veidrodis“, kuri yra platinama jaunimo organizacijoms. Šį projektą rėmė Europos komisijos programa „Veiklus jaunimas“.
Jaunuoliai, dalyvaudami šioje programoje, turėjo nemažai padirbėti, įsigilinti į vaidinamų personažų charakterius, jų gyvenimus... Jie turėjo elgtis ypatingai natūraliai ir tikroviškai. Tai buvo didelis išbandymas. Vienu metu reikėjo galvoti ir apie tai ką turi suvaidinti ir apie tai, kad reikia įtraukti aplinkinius žmones į veiksmą, išprovokuoti reakciją, kad būtų galima atlikti „gyvą“ visuomenės reakcijos tyrimą. Jaunimas savo komentaruose minėjo, kad jausmas tragiškas, kai turi elgtis šlykščiai, visai ne taip, kaip norėtum, o į tave žiūri daug nepažįstamų smerkiančių akių, tačiau jie nieko nedaro, lieka abejingi smurtui, vandalizmui, skurdui bei patyčioms.
Dalyviams šis projektas sukėlė  daug emocijų, viena iš jų  – liūdesys. Liūdesys dėl to, kad jei realiai gyvenime prireiktų praeivių pagalbos, jie susidurtų su akla ir kurčia abejingumo siena.
 Jeigu situacijose aplinkiniai būtų diskutavę, padėję skriaudžiamiems, tuomet galėtume džiaugtis, kad situacijos įtraukė aplinkinius, kad aplinkiniai yra sąmoningi piliečiai, visada pasiruošę padėti vieni kitiems.
Projektas pasiekė savo pagrindinį tikslą – iškelti į viešumą problemas ir atskleisti tikrą situaciją – gaila, bet peršasi išvada - mūsų visuomenė  yra neveiksni.
 
„Tiesiog būtina keistis pačiam ir keisti aplinką.  Padėti vieni kitiems, jaustis atsakingiems ne tik už save, bet ir už šalia esantį...Reikalinga ir tolesnė jaunimo iniciatyva“, -  siūlo Forumo teatro jaunieji aktoriai.

Projekto kompaktinį diską "Gyvenimo veidrodis" galima paimti FLUXUS MINISTERIJOJE, Gedimino 27, Vilnius, 5 aukšte, Forumo teatro būstinėje
Iš anksto susitarus tel. 8-614-24997 arba el. paštu: danguole.peceliunaite@gmail.com

 

<< Atgal