Metodika
Laikraščių teatras

„Laikraščių teatras“ buvo susistemintas 1970 metais. Skirtingi šaltiniai išskiria keliolika atskirų technikų, naudojamų „Laikraščių teatre“. Čia pateiksime kelias paties Augusto Boal išskirtas technikas (remiantis knygomis „Aesthetics of the Oppressed“ ir „Theatre of the Oppressed“). Šiuo metodu siekiama laikraščių, žurnalų tekstus paversti teatro vaidinimais. Toks požiūris į žiniasklaidą padeda ne aklai ją priimti, o analizuoti, sieti su kita turima informacija, ieškoti prieštaravimų ar bandymo tendencingai nušviesti įvykius, suvokti tai, kas vyksta mūsų šalyje šiuo metu kitų šalių ir kitų istorinių laikotarpių kontekste. 

Pagrindinės „Laikraščių teatro“ technikos:

  • Paprastas skaitymas: žinutė skaitoma atsietai nuo laikraščio ar žurnalo konteksto.
  • Kryžminis skaitymas: pakaitomis skaitomos dvi žiniasklaidoje pateiktos žinutės. Ši technika padeda pamatyti įvykius netikėtoje šviesoje, rasti naujų sąsajų, išryškinti iki tol nepastebėtus prieštaravimus.
  • Papildantis skaitymas: skaitytojai patys laikraščio žinutę papildo savo turima informacija.
  • Ritmiškas skaitymas: žinios skaitomos skirtingu ritmu, pvz., pagal sambą, tango, Grigališkąjį choralą. Taip paryškinami, pabrėžiami kitokie nei įprastai naujienų aspektai.
  • Lygiagretus veiksmas: kol vienas aktorius skaito žinias, kitas mimikomis bando tai parodyti, vizualiniais elementais papildydamas skaitomą tekstą.
  • Improvizacija: naujienos improvizuojamos scenoje, siekiant išnagrinėti visus galimus variantus ir galimybes.
  • Istorinis skaitymas: žiniasklaidoje pateikiama informacija papildoma žiniomis apie panašius įvykius kitu istoriniu laikotarpiu, kitose šalyse ar socialinėse sistemose.
  • Pastiprinimas: skaitomų žinių įspūdis sustiprinamas padedant skaidrėms, muzikai, kitai medžiagai.
  • Abstrakcijos konkretizavimas: simboliniais ar tikrais vaizdais konkrečiai parodoma, kas slypi už tokių abstrakčių žiniose pateikiamų sąvokų, kaip alkis, kankinimai, nedarbas ir kt.
  • Kontekstui prieštaraujanti žinutė: pvz., apie taiką kalbantis politikas pateikiamas kartu su fonu, kuriame matomas agresyvus jo elgesys su kitais žmonėmis.

„Laikraščių teatras“ buvo itin aktualus tuo metu, kai gyveno Augusto Boal, kai žiniasklaida paklusdavo diktatūros reikalavimams, cenzūrai. Dažnai keliamas klausimas, ar šiais laikais šis metodas dar vis svarbus ir pritaikomas praktikoje. Vieni specialistai teigia, kad dabartinėje realybėje svarbesni yra kiti A. Boal metodai, o „Laikraščių teatro“ svarba likusi praeityje, tačiau kiti pripažįsta, kad šis metodas ir šiuo metu yra aktualus bei gali būti labai plačiai pritaikomas. Dabar daugiau susiduriame ne su cenzūra, o su prieštaringomis nuomonėmis, savų interesų siekimu tendencingai pateikiant informaciją. Galimi keli kraštutinumai: tikėti visa žiniasklaidoje pateikiama informacija arba atmesti ją iš viso, teigiant, kad „visi jie meluoja“. „Laikraščių teatras“ padeda išlaikyti nuosaikesnę poziciją, mokytis atsirinkti, kokiais šaltiniais galima pasitikėti, vertinti ne tik atskiras žinutes, bet ir visą kontekstą, kūrybiškai pasižiūrėti į sausai pateikiamą informaciją ir suprasti, kas iš tiesų slypi už įvairių abstrakcijų, kuriomis maskuojami svarbūs pasaulio įvykiai.

<< Atgal